Neutralizuotas dar vienas M. Marcinkevičiaus paliktas teisinis sprogmuo, skirtas su VP grupe susijusiems asmenims ir įmonėms

2017 - 06 - 08

Beveik du metus besitęsiantis Mindaugo Marcinkevičiaus puolimas, nukreiptas prieš asmenis ir įmones, susijusias su VP grupe ir toliau baigiasi niekuo – gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė M. Marcinkevičiaus civilinį ieškinį dėl neva padarytos daugiau nei 40 mln. eurų žalos UAB „Leksita“.

Ieškinys buvo pareikštas  „Leksitos“ direktorei ir valdybos nariams Violetai Tvarijonienei, Meri Navickei ir Andriui Keršiui dėl neva neteisėtais jų veiksmais padarytos žalos „Leksitai“ ir jos dukterinei bendrovei „Megafin“ S.a r.l. suteikus 80 mln. EUR paskolą bendrovei „Carson“ S.a r.l. Teismas konstatavo, kad padarytos žalos nenustatyta, neįrodyti ir valdybos narių neteisėti veiksmai.

„2015 m. M. Marcinkevičius inicijavo plataus masto purvo drabstymo ir diskreditacijos kampaniją, todėl kad jam nepavyko gauti nepagrįstai didelės sumos už turimas su VP grupe susijusių įmonių akcijas. Siekdamas kuo labiau apjuodinti su VP grupe susijusias įmones ir asmenis, kaip spaudimo priemonę M. Marcinkevičius pasitelkė gausų teisinių, mokestinių ir viešųjų ryšių priemonių arsenalą, į daug laiko ir finansinių bei žmogiškųjų išteklių reikalaujančius procesus įtraukė ne tik savo partnerius ir įmonių darbuotojus, bet ir daugelio šalių pareigūnus. Šiandien galime konstatuoti, kad visi šio puolimo epizodai baigiasi bergždžiai – nei teismai, nei prokuratūra, nei mokesčių inspekcija per du metus nenustatė nieko, kas patvirtintų M. Marcinkevičiaus mestus šmeižikiškus kaltinimus. Tą patvirtina ir paskutinis, Vilniaus apygardos teismo atmestas ieškinys“, - sako N. Numavičiaus šeimos biuro UAB „Talka LT“ partnerysčių vadovė Diana Dominienė.

Pasak D. Dominienės, nors M. Marcinkevičiaus puolimas atremtas ir neutralizuotas, jo piktybiška ir kenkėjiška veikla stipriai pakenkė įmonių ir jose dirbančių asmenų įvaizdžiui.

„Padaryta didžiulė žala įmonių verslui, įmonių ir susijusių asmenų reputacijai, todėl už padarytą žalą M. Marcinkevičiui dar teks atsakyti – už šmeižtą dėl mokesčių vengimo likę grupės akcininkai yra iškėlę dvi bylas teisme, kurios šiuo metu yra nagrinėjamos. Naudodamasis teisine ekvilibristika ir žinodamas, kad valstybės institucijos privalo reaguoti į mestus kaltinimus, M. Marcinkevičius siekia įvelti kuo daugiau šalių, jose dirbančių valstybės pareigūnų – teisėjų, prokurorų, mokesčių inspektorių ir kitų tyrėjų, nes jį domina ne galutinis rezultatas, ką konstatuos šios institucijos, bet pats procesas, kurį galima viešinti ir prisigalvoti vis naujų kaltinimų. Skaudžiausia, kad visas šias M. Marcinkevičiaus fantazijas privalo nemokamai patikrinti valstybės institucijos, išlaikomos už Lietuvos ir kitų šalių mokesčių mokėtojų pinigus“, - sako D. Dominienė.

Pasak D. Dominienės, didžiulė ir agresyvi šmeižto kampanija, kurią buvo išvystęs M. Marcinkevičius. nepadėjo jam pasiekti savo numatytų tikslų -  jo akcijas išpirkti už kelis kartus didesnę kainą, nei suderėta su kitais akcininkais.
„Nežiūrint nepasiteisinusios strategijos ir spaudimo, nesitikime, kad pralaimėti teismai bei nutraukti arba nieko nedavę tyrimai ir patikrinimai nebebus naudojami M. Marcinkevičiaus  kovoje už didesnę akcijų kainą. Artimiausiu metu laukiame naujo karo etapo,  lavinos naujai išgalvoto šmeižto ir spaudimo bei bandymu plačiai įtraukti į šį karą ne tik institucijas, bet ir politikus.  Belieka tik apgailestauti, kad šio karo nuostolius tenka dengti ne tik mums, bet ir mokesčių mokėtojams“, – sako D. Dominienė.

 

Neutralizuotos M. Marcinkevičiaus iškeltos bylos:

LEKSITA, UAB
Civilinis ieškinys / Dėl valdybos narių sprendimais padarytos žalos bendrovei ir akcininkui

Vilniaus apygardos teismui virš 40 mln. EUR dydžio ieškinys pareikštas LEKSITA, UAB direktorei ir nariams Violetai Tvarijonienei, Meri Navickei ir Andriui Keršiui dėl neva neteisėtais jų veiksmais padarytos žalos LEKSITAI, jos dukterinei bendrovei Megafin S.a r.l. suteikus 80 mln. EUR paskolą Carson S.a r.l.
Byla išnagrinėta pirmos instancijos teisme ir 2017 m. gegužės 23 d. priimtas sprendimas ieškinį atmesti, nes padarytos žalos nenustatyta ir neįrodyti valdybos narių neteisėti veiksmai.

KLARUS GROUP HOLDINGS OU
Civilinis ieškinys / Dėl valdybos narių sprendimais padarytos žalos bendrovei ir akcininkui

Estijos Harju apygardos teismui 9,6 mln. EUR dydžio ieškinys pareikštas Nerijui Numavičiui ir Klarus Group Holdings OU valdybos nariams Ingrida Mikėnaitei ir Margus Lentsius dėl neva neteisėtais jų veiksmais padarytos žalos smulkiajam akcininkui (Mindaugo Marcinkevičiaus holdingui), Klarus Group Holdings OU dukterinei bendrovei Klarus Funds OU pardavus FRANMAX, UAB akcijas už neva per mažą, rinkos sąlygų neatitinkančią kainą.
Byla išnagrinėta pirmos instancijos teisme ir 2017 m. balandžio 28 d. priimtas sprendimas ieškinį atmesti, nes padarytos žalos nenustatyta ir neįrodyti Nerijaus Numavičiaus ir valdybos narių neteisėti veiksmai.

RELVIT LTD IR UAB VILNIAUS PREKYBA
Civiliniai ieškiniai/Dėl Akropolių pardavimo sandorių 

2015 m. balandžio 29-30 d. Mindaugas Marcinkevičius kreipėsi į Maltos ir Lietuvos teismus prašydamas sustabdyti Akropolių pardavimo sandorį. Be to, jis kaltino buvusią prekybos centrų „Akropolis“ valdytoją Maltos įmonę „Relvit Ltd.“ jam nesuteikiant pakankamai informacijos apie planuojamą sandorį. Teismai sandorį laikinai sustabdė, tačiau 2016 m. gegužės 18 d. sandoris buvo sudarytas, o 2016 m. birželio 20 d. M. Marcinkevičius galutinai atsisakė ieškinių bendrovei „Relvit Ltd.“.

Kiti neutralizuoti M. Marcinkevičiaus mesti kaltinimai su „Vilniaus prekyba“ susijusioms įmonėms bei akcininkams:

Mokestinis tyrimas Estijoje/ dėl FRANMAX, UAB akcijų pardavimo rinkos sąlygų
M. Marcinkevičius Estijos spaudoje paskleidė šmeižtą, kad Estijoje registruota ir veikianti Franmax OU pardavė Franmax , UAB akcijas ne rinkos kaina ir tokiu būdu nuo Estijos valstybės biudžeto nuslėpė dešimtis milijonų eurų mokesčių sumas. Estijos Mokesčių ir muitų valdyba atliko minėtų sandorių tyrimą ir 2017 m. kovo 9 d. išplatinto pranešimą, kuriame konstatuota, kad akcijų pardavimo sandoriai atitiko rinkos kainas, pažeidimų nenustatyta ir tyrimas nutrauktas.

Mokestiniai tyrimai Lietuvoje/ dėl Leksita, UAB, bei Maxima grupė, UAB vykdytų reorganizacijų bei franšizės įdiegimo Franmax, UAB
2015 m. viduryje M. Marcinkevičius apkaltino su „Vilniaus prekyba“ susijusias įmones bei akcininkus neteisėtai išvengus daugiau nei 208,5 mln. EUR mokesčių. Anot M. Marcinkevičiaus įgyvendinus „Leksitos“, „Maximos grupės“,  bei kitų grupės įmonių reorganizacijas ir įdiegus  franšizę „Maximos“ įmonėse, neteisėtai buvo nesumokėta į biudžetą 67,2 mln. EUR GPM,  84 mln. EUR PVM bei 60 mln. EUR pelno mokesčio.
Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2015 m. ne kartą tyrė grupės įmonių veiklą bei M. Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, tačiau iki šios dienos nenustatė nei vieno galimo mokesčių vengimo atvejo, kuriais kaltino M. Marcinkevičius, t. y. VMI nepatvirtino nei vienos M. Marcinkevičiaus sukurtos istorijos bei iš to kylančių nesumokėtų mokesčių. Valstybinė mokesčių inspekcija ir dabar atlieka kai kurių įmonių tyrimus bei patikrinimus, be abejonės, kad tai darys ir ateityje, nes grupės įmonės yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Pažymėtina, kad šiuo metu VMI grupės įmonėse vykdomi tyrimai ir patikrinimai apima laikotarpį nuo 2012 metų pradžios, o M. Marcinkevičiaus mesti kaltinimai sietini tik su 2008-2011 metų laikotarpiu.

Kiti M. Marcinkevičiaus inicijuoti procesai

Nuo 2015 m. pradžios M. Marcinkevičius parašė daugiau kaip 20 skundų įvairioms Lietuvos institucijoms – Generalinei prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Finansų ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Generalinė prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau jį po pusmečio, 2016 m. rugpjūčio 19 d., nutraukė. Šį tyrimo nutraukimą M. Marcinkevičius apskundė Generalinei prokuratūrai, pastarosios nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o teismo nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. 2017 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismas  galutinai ir neskundžiamai atmetė M. Marcinkevičiaus skundą, konstatuodamas, kad įmonių reorganizavimai buvo atliekami tinkamai, laikantis teisinio reguliavimo nuostatų, bei nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų VMI viršininko  D. Bradausko galimai darytą poveikį konkrečių VMI atliktų patikrinimų bei tiektinų išvadų turinio teisingumui.

2016 m. gruodžio 21 d. Generalinė prokuratūra atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir pagal naują Mindaugo Marcinkevičiaus skundą.

M. Marcinkevičius savo skundais atakavo ne tik Lietuvos, bet ir Estijos pareigūnus. 2016 m. pradžioje M. Marcinkevičius kreipėsi ir į Estijos generalinę prokuratūrą, mesdamas kaltinimus dėl neva įvykusio  „Maxima Eesti“ turto išvaistymo didžiuliu mastu. 2016 rugsėjo 22 d. Estijos generalinė prokuratūra nutraukė tyrimą ir konstatavo, kad 2011-2012 m. Estijoje vykusio nekilnojamojo turto (NT) pertvarkymo metu tuometinis bendrovės „Maxima Eesti" vadovas veikė pagal savo kompetenciją, o jo vadovaujama bendrovė jokios žalos nepatyrė.

Atgal